Lyčių lygybei palanki švietimo sistema

Moterys yra labiau išsilavinusios nei vyrai

‍‍

Lietuvoje aukštąjį arba aukštesnįjį išsilavinimą dažniau turi moterys: 60 proc. moterų ir 40 proc. vyrų. Moterys taip pat dažniau dalyvauja mokymosi visą gyvenimą procese (28 proc. moterų ir 20 proc. vyrų). Lietuvos universitetuose taip pat dažniau studijuoja moterys (59 proc.) nei vyrai (41 proc.) (2023-2024 mokslo metų duomenys).

‍

Moterys rečiau užima aukštas pareigas mokslo srityje

‍

Lietuvoje moterys labiau išsilavinusios už vyrus. Daugiau moterų nei vyrų turi aukštąjį arba aukštesnįjį išsilavinimą. Tarp universitetų dėstytojų 2022–2023 metais moterys sudarė 56 proc. Jos dažniau nei kolegos vyrai dirbo asistentais (63 proc.) ir lektoriais (61 proc.), vyrai dažniau atliko profesoriaus pareigas (59 proc.). Taip pat iš 12 Lietuvos universitetinių aukštųjų mokyklų rektorių tik 4 yra moterys. Tarp bendrojo ugdymo mokyklų mokytojų ir vadovų vyrauja atvirkštinės tendencijos: pavyzdžiui, 2021–2022 metais moterys sudarė 88 proc. bendrojo ugdymo įstaigų vadovų. Tiesa, nors priešmokyklinio ugdymo ir pradinių klasių mokytojų gretose vyrai užima labai mažą dalį (tarp priešmokyklinio ugdymo pedagogų visoje Lietuvoje buvo tik 3 vyrai, tarp 1–4 klasių mokytojų vyrai sudarė 2 proc.), 30 proc. visų šių įstaigų vadovavo vyrai.

‍

Moterys ir vyrai renkasi skirtingų sričių profesijas

‍

Renkantis aukštojo mokslo ir pomokyklines studijas smarkiai išsiskiria moterų ir vyrų pasirinkimai. Tai sukuria profesinę segregaciją pagal lytį.

‍

Lietuvoje 44 proc. moterų studijuoja švietimo, sveikatos, socialinės, humanitarinės ir meno krypties mokslus, o šių sričių mokslus renkasi tik 17 proc. vyrų. Lietuvos universitetuose tarp studijuojančiųjų kalbas ir žurnalistiką vyrai sudaro 18 proc., teisę – 32 proc. Vyrų dominuojamose profesijose – informacijos ir ryšio technologijose, inžinerijoje ir inžinerinėse profesijose, architektūroje ir statyboje – moterys sudaro atitinkamai 13,5 proc., 21 proc. ir 23 proc. Valstybės duomenų agentūros duomenimis, 2022 m. vyrai sudarė 44 proc. aukštųjų mokyklų studentų, studijuojančių gamtos, technikos ir taikomuosius mokslus, moterys – tik 12 proc.

Pateikta statistika rodo didelius skirtumus tarp moterų ir vyrų renkantis studijas po mokyklos užbaigimo. Šis netolygus pasiskirstymas vadinamas horizontaliąja segregacija švietime. Ilgainiui tai pasireiškia ir horizontaliąja segregacija darbo rinkoje, kuomet moterys dominuoja vienose profesijose (pavyzdžiui, švietimo, sveikatos, socialinės rūpybos, kultūros), o vyrai – kitose (pavyzdžiu, informacinių technologijų, ryšių, fizikos). Duomenys rodo, kad moterų vyraujamos profesijos yra prasčiau apmokamos, o vyrų – geriau. Šiam reiškiniui daug įtakos turi visuomenėje vyraujantys lyčių stereotipai. Nuo mažens berniukai ir mergaitės vis dar dažnai žaidžia su skirtingais žaislais: mergaitės labiau žaidžia su žaislais, kurie lavina rūpybos įgūdžius (minkšti žaislai, maisto gamybos rakandai, vežimėliai lėlėms ir pan.), o berniukai – mechanikos, loginio mąstymo, konstravimo (automobiliai ir kitos įvairios transporto priemonės, įvairūs konstruktoriai, kaladėlės ir pan.). Net LEGO konstruktoriai mergaitėms ir berniukams skiriasi spalviškai, sudėtingumu, veiklos sritimi. Lyčių stereotipai pasireiškia ir mokykloje – per neįsisąmonintus ugdytojų stereotipus, vadovėlių medžiagoje. Nors Lietuvoje karjeros konsultavimas mokyklose dar menkai išvystytas, tačiau ir šioje srityje aptinkama stereotipų įtaka. Dėl vyraujančio vyro kaip maitintojo stereotipo vyrai dažnai ir nesirenka prasčiau apmokamų profesijų. Taip pat iš aplinkos girdimos žinutės, kad pasirinktas akademinis ir / ar profesinis kelias yra „nevyriškas“. Tuo pat metu mergaitės dar ankstyvoje vaikystėje pradeda prasčiau už berniukus vertinti savo pasiekimus. Dėl to ilgalaikėje perspektyvoje nukenčia jų pasitikėjimas savimi, jos daug dažniau linkusios sutikti dirbti ir už mažesnį atlyginimą, dėl šeimos poreikių atsisakyti darbo etato dalies ar net paties darbo ir pan. Taip pat dėl būtinybės derinti šeimą ir darbą jos renkasi veiklos sritis, kur tai padaryti būtų lengviau. Moterys, dirbančios ar pasirenkančios studijuoti vyrų dominuojamose srityse, taip pat dažniau susiduria su aplinka (bendrakursiais, dėstytojais, šeimos nariais, bendradarbiais), kurioje jų pasirinkimai gali būti kvestionuojami, vertinami skeptiškai, klijuojamos etiketės dėl „nemoteriškumo“ ir pan.

‍

‍