Moters pareiga- auginti darbo jėgą?
Šiuo metu visas pasaulis gyvena sumaišties būsenoje- akivaizdu, jog tarptautinė ekonomika traukiasi ir dabar tik galime prognozuoti, kokiu mastu galėsime ekonomikos šoką lyginti su 2008 metų krize.
Visgi, mums atrodo svarbu aptarti tai, kaip pasikeičia lyčių lygybė, paveikta krizės. Užbėgant už akių, galime nuspėti, jog lyčių balanse atsiranda disproporcija, moterų nenaudai, kuri ilguoju laikotarpiu daro neigiamą poveikį šalies ekonomikoje. Tad norime panagrinėti, kokie lyčių lygybės procesai vyksta ekonomikos nuosmukio akivaizdoje ir kodėl yra svarbu ir naudinga užtikrinti lyčių lygybę, net esant kebliausiai valstybės situacijai.
Norint geriau suprasti problemą, pradėkime nuo to, jog teoriškai, žmogaus gyvenime yra du gyvenimo tarpsniai, kuriuose jis yra priklausomas finansiškai- vaikystėje ir senatvėje. Visgi, kas pakelia priklausomybės naštą iš šių dviejų tarpsnių, tai gyvenimo ciklo vidurys- dirbančioji jėga, kurios sukurta nauda išlaiko minėtąsias grandis. [1]. Turint šį bendrą vaizdą, galime žengti toliau.
Moteris prieš krizinėje situacijoje
Moterys, net ir esant stabiliai situacijai, susiduria su sunkumais patekti į vidutinės ir daugiau gaunančių pajamų kategorijas bei siekti savo tikslų. Moterų ir vyrų darbo pajėgumas ir gabumai iš anksto skirstomi pagal tai, kokia jų lytis. Kategorijų skirstymas, kas tinkama moteriai ir vyrui, prasideda dar vaikystėje. Moterys yra auklėjamos rinktis darbus, kuriuose jos galėtų išreikšti savo ,,motinišką instinktą“, o vyrai, kur pasireikštų jo protiniai bei galios gebėjimai. Stereotipai vaikystėje sudaro sąlygas susidaryti lyčių segregacijai darbo rinkoje, kuris suformuoja tokį bendrą vaizdą darbo rinkoje: moterys užima žemesnes darbo pozicijas ir jų lipimas karjeros laiptais užtrunka žymiai lėčiau vien dėl jų lyties. 2019 metų duomenimis, Europos Sąjungoje buvo 9,4 milijonai žmonių užėmė vadovaujančias pozicijas, iš kurių 6 mln buvo vyrų (64%), ir 3,4 mln moterų (36 %). Nors bendrame vaizde Lietuvos procentas yra didesnis už ES vidurkį (42 %), [2] pažvelgus į didžiųjų įmonių valdybos narius, matome didesnius netolygumus- statistika rodo, jog 88 % valdybos narių sudaro vyrai, o 12 % moterys.[3] 
https://eige.europa.eu/gender-statistics/dgs/indicator/wmidm_bus_bus__wmid_comp_compex/bar/chart
Moteris po krizinėje situacijoje
Po ekonominės krizės, net ir ekonomiškai stipriose šalyse, kuriose koreliuojančiai prieš krizę būna patenkinamas lyčių lygybės indeksas, pradeda vykdyti taupymą, nukreiptą į BVP gerinimą, bet praleidžiant pro akis, kaip tuo metu realiai keičiasi visuomenėje vyraujantys santykiai. Valstybės vykdoma taupymo politika veda link to, jog atsiranda ,,rūpinimosi ekonomika“, kuri referuoja į ,,reprodukcinį“ darbą tokį kaip rūpinimasis- auginimas ir išlaikymas, augančių individų, šeimų, bendruomenių, kurios laikomos ,,produktyvi“ darbo jėga[4]. Kalbant paprasčiau- moterų pagrindinis darbas tampa auginti vaikus, kurie vėliau galės būti darbo jėga, palaikanti ekonomiką. To pasekoje, mes turime moteris, kurios nedirba, yra priklausomos finansiškai nuo ,,šeimos“ galvos vyro ir yra rūpintojėlės statuse. Kur tai veda?
Jei moterys iškrenta iš darbo rinkos, senatvėje jos patiria skurdą. Tendencija rodo, jog Lietuvoje moterys vidutiniškai gyvena net 10 metų ilgiau nei vyrai. Atsiduriame situacijoje, jog moterys, turėjusios rūpintojėlės statusą bei buvusios priklausomos finansiškai nuo vyrų, tampa neadekvataus orumui gyvenimo auka.
Grįžkime prie to, nuo ko pradėjome- gyvenimo ciklai, kuriuose vaikystėje ir senatvėje esame priklausomi finansiškai. Moterys ,,rūpintojėlės“ senatvėje tampa valstybės finansinė našta, kurią teoriškai turi lengvinti vidurinioji dirbančioji grandis, bet užsitęsusiame cikle moteris toje grandyje vis dar yra augintoja, besirūpinanti naujos darbo jėgos auginimu, o ne darbuotoja pati ir…. ciklas sukasi toliau.
Lyčių lygybė- darni ir auganti ekonomika šalyje
EIGE atliktas tyrimas rodo, jog gerinant lyčių lygybę, didėja BVP augimas, o didinant įdarbinimą bei produktyvumą, gali įveikti ES populiacijos senėjimo problemą, kuri yra vis labiau opėjanti problema.
Užtikrinus lyčių lygybę, ES BVP padidėtų nuo 6,1% iki 9,6%, kas sukuria šuolį nuo 1,95 mlrd. Iki 3,15 mlrd eurų. EIGE pabrėžia, jog jei daugiau moterų įgytų išsilavinimą STEM srityje bei joms būtų sudarytos šioje srityje lygios galimybės įsidarbinti, ES darbo užimtumo lygis šoktų iki 80 %.
Ir būtent užtikrinus moterims lygias galimybes dirbti bei institucinę struktūrą, leidžiančią joms jaustis saugiai gimdyti vaikus- galimybė kuo greičiau grįžti į darbo rinką, formali infrastruktūra, leidžianti užtikrinti vaiko priežiūrą dirbant bei lankstus darbas, veda link to, jog paradoksaliai, moterys jaučiasi saugiau gimdyti ir valstybės, kurioje ši kompleksinė struktūra užtikrina, turi didesnį gimstamumą nei šalys, kuriose sistema nėra lanksti.
Gimstamumo padidinimas, leidžiant moteriai dirbti bei turėti finansinę nepriklausomybę, taip išvengiama jų senatvės skurdo problema bei valstybės finansinė našta išmokoms. [5]
Taigi, peržvelgus bendrai situaciją, jog žvelgiant į krizinės situacijos sprendimą, matome, jog bet kokiu atveju, ilguoju laikotarpiu valstybė finansiškai ,,išlošia“ iš karto investuodama į lyčių lygybės užtikrinimą, tad norime atkreipti dėmesį, jog bet kuris iš mūsų gali būti balso, už lyčių lygybę dalis ir sustabdyti visai visuomenei nepalankaus ekonominio mąstymo ciklo sukūrimą.
Skatiname detaliau peržiūrėti EIGE atliktą tyrimą čia: https://eige.europa.eu/gender-mainstreaming/policy-areas/economic-and-financial-affairs/economic-benefits-gender-equality
ŠALTINIAI
[1] Tanja Istenič, Irena Ograjenšek & Jože Sambt , The gender gap in economic dependency over the life cycle: some theoretical and practical considerations, 2018
[2] Eurostat, newsrelease- ,,Only 1 manager out of 3 in the EU is woman”, 2019 Kovo 7 d. (43/2019) [paskutinį kartą žiūrėta 2020 03 23] https://ec.europa.eu/eurostat/documents/2995521/9643473/3-07032019-BP-EN.pdf/e7f12d4b-facb-4d3b-984f-bfea6b39bb72
[3] Asociacija ,,Lyderė”, ,,Stereotipai ir moterys darbo rinkoje”, 2019
[4] Association for Women’s Rights in Development (AWID), The Impact of the Crisis on Women:
Main Trends Across Regions, 2010, Canada, p.8-12
[5] EIGE, ,,Economic case for gender equality in the EU,, 2020, https://eige.europa.eu/gender-mainstreaming/policy-areas/economic-and-financial-affairs/economic-benefits-gender-equality [paskutinį kartą žiūrėta 2020 03 23]
